Family in the Lithuanian ethno-pedagogy
 
 
More details
Hide details
1
Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of History, Department of Baltic Prehistoric Studies, T. Ševčenkos St. 31, LT-03111 Vilnius, Lithuania
 
 
Submission date: 2012-01-01
 
 
Final revision date: 2012-06-30
 
 
Acceptance date: 2012-06-30
 
 
Publication date: 2012-06-30
 
 
Corresponding author
Libertas Klimka   

Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of History, Department of Baltic Prehistoric Studies, T. Ševčenkos St. 31, LT-03111 Vilnius, Lithuania
 
 
Wychowanie w Rodzinie 2012;5(1):33-55
 
KEYWORDS
ABSTRACT
The present article approaches the most typical Lithuanian means and methods of folk pedagogy which are aimed at the development of respect for motherhood and positive features of child personality. It becomes obvious that today the traditional folk pedagogy has become not only the object of ethnological studies; many of its elements might also be successfully applied to family and schools’ teaching practices, next to other endeavours and as a means to the formation of national identity. The importance of identity gains even more significance in the rapidly globalising cultural enviroment. Therefore, some elements of ethnical culture may be efficiently applied to preschool establishments and schools. While being introduced to the enviroment of traditional culture, the child would unconsciously and easily assimilate moral principles and norms, positive value attitudes, the sense of beauty, creativity in works, respect to the nature and life. Today this could also be excellently combined with the most advanced educational methods. The result is twofold: the both pedagogical aspirations will be realised and the national self-awareness will be formed.
 
REFERENCES (56)
1.
Apanavičius R., Pirmykštės bendruomenės išrinktasis? „Darbai ir dienos” 1999, nr 11(20).
 
2.
Aučinikas G., Blogos akys tradicinėje lietuvių kultūroje, Žmogaus samprata tradicinėje kultūroje, Vilnius 2005.
 
3.
Balys J., Tikėjimai, Lietuvių tautosakos skaitymai, Tubingenas 1948.
 
4.
Balys J., Vaikystė ir vedybos: Lietuvių liaudies tradicijos, Siver spring 1979.
 
5.
Baldauskas J., Vaikai, pavainikiai, moterystė, „Gimtasai kraštas” 1935, nr 6.
 
6.
Brajinskienė E., Vaiks šeimo, „Liaudies kultūra” 1997, nr 3, p. 66–70; nr 4.
 
7.
Bugailiškis P., Galvijų ganymas ir piemenų būklė, „Gimtasai kraštas” 1935, nr 2.
 
8.
Bugailiškis P., Šis tas apie mūsų dorovinių prasižengimų baudžiamuosius papročius, „Gimtasai kraštas” 1938, nr 1–2.
 
9.
Čepienė I., Šeimos tradicijos Kintų apylinkėje XX a. pirmoje pusėje, „Liaudies kūryba”, Vilnius 2002, t. 5.
 
10.
Čepienė I., Vaikų religinis auklėjimas Lietuvos kaime XX a. pirmoje pusėje, „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis”, Vilnius, t. 11.
 
11.
Čilvinaitė M., Gimdyvės ir jų higiena, „Gimtasai kraštas” 1940, nr 3–4.
 
12.
Daunys S., Pirtis ir moters neliečiamumo teisė lietuviškoje tradicijoje, Lyčių samprata tradicinėje kultūroje. Vilnius 2005.
 
13.
Diglys R., Liaudies pedagogika, „Mūsų kraštas” 1993, nr 1.
 
14.
Driskiuvienė Ž., Šeima. Vaikų auklėjimas, Širvintos, Vilnius 2000.
 
15.
Driskiuvienė Ž., Visockienė D., Šeima, jos papročiai, Žiobiškis, Vilnius 2000.
 
16.
Dundulienė P., Senieji lietuvių šeimos papročiai, Vilnius 2002.
 
17.
Germanavičiūtė G., Būsimoji motina ir liaudies pedagogika, Socializmo laimėjimai Lietuvoje: Sariai ir Luokė, Vilnius 1979, ps 23–29.
 
18.
Gricius A., Vaikų auklėjimas senovėje, „Gimtasai kraštas” 1942, nr 30.
 
19.
Jokubaitis A., Kokia Nepriklausomybės kaina? Lietuva globalėjančiame pasaulyje, Vilnius 2006, ps 274–296.
 
20.
Kėdaitis-Kėdavičius K., Vaikų ir piemenų bausmės, „Gimtasai kraštas” 1942, nr 3.
 
21.
Kirda A., Ustovas, „Liaudies kultūra” 1993, nr 3.
 
22.
Klybaitė D., Kūdikių auginimas Biržų apskrityje, Kaunas 1938.
 
23.
Klimka L., Pilietiškumas ir tautiškumas: dermės prielaidos, Klasės vadovas nūdienos mokykloje. Teorinės praktinės konferencijos medžiaga, Vilnius 2006.
 
24.
Klimka L., Pilietiškumas ir tautiškumas: laiko dimensijos ir aktualijos, Tautiškumas ir pilietiškumas: Atskirtis ar dermė? Vilnius 2007.
 
25.
Kriauza A., Vaikai ir jų auginimas Kupiškio apylinkėje, „Gimtasai kraštas” 1943, nr 31.
 
26.
Lazauskienė M., Kai kurie lietuvių liaudies pedagogikos tyrinėjimo klausimai, „Pedagogika ir psichologija”, Vilnius 1971, t. 11.
 
27.
Maldeikis P., Tradicinis lietuvių auklėjimas, „Aidai” 1954, nr 9.
 
28.
Mardosa J., Apie metodiką ir metodinės priemonės. Medžiaga etnografi nei praktikai, Vilnius 2002.
 
29.
Paukštytė-Šaknienė R., Gimimas ir krikštynos, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas 1. Papročiai, Kaunas 2007.
 
30.
Paukštytė-Šaknienė R., Gimtuvės, Lietuvių šeima ir papročia, Vilnius 1995.
 
31.
Paukštytė-Šaknienė R., Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime, Vilnius 1999.
 
32.
Pliuraitė-Andrejevienė N., Lietuvos vaikų žaislai, Vilnius 2012.
 
33.
Račiūnaitė R., Moters socializacija Lietuvos kaime: XIX a. pabaiga – XX a. vidurys, „Darbai ir dienos” 1999, t. 11(20).
 
34.
Račiūnaitė R., Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje, Kaunas 2002.
 
35.
Sabaliauskaitė L., Skatinimai ir bausmės Joniškėlio apylinkės valstiečių šeimoje, Ekonominė ir istorinė-etnografi nė Joniškėlio apylinkės charakteristika, Vilnius 1980.
 
36.
Stonkuvienė I., Dorinis vaikų auklėjimas lietuvių valstiečių šeimoje XX a. pirmoje pusėje, „Acta Paedagogica Vilnensia”, Vilnius 2000.
 
37.
Stonkuvienė I., Mergaičių ir berniukų auklėjimo skirtumai lietuvių valstiečių šeimoje XX a.
 
38.
I-oje pusėje, Lyčių skirtumai švietimo sistemoje, Vilnius 2000.
 
39.
Svidinskienė-Mickūnaitė E., Liaudies pedagogika, Sintautai. Žvirgždaičiai, Vilnius 1996.
 
40.
Vaivada R., Features of the Lithuanian Folk Pedagogics and their Refl ection in Žemaitė’s Social Activities and Literary Works: Summary of the Th esis for the Doctor’s Degree, Vilnius 1994.
 
41.
Vaivada R., Lietuvių liaudies pedagogikos samprata, „Tautinė mokykla”, Vilnius 1991, nr 1, ps 12–13.
 
42.
Valikonytė I., Dviguba išpirka už moterį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI amžiaus pirmoje pusėje, „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija” 1985, t. 25, sąs. 2, s. 53.
 
43.
Valstybės žinios, 1999, nr 82–2414.
 
44.
Valstybės žinios, 2006, nr102–3939.
 
45.
Valstybės žinios, 2012, nr 46–2252.
 
46.
Varašinskas K., Piemenėlio darbai ir vargai, „Mūsų kraštas” 1994, nr 2.
 
47.
Vasiliauskas R., Lietuvių liaudies pedagogika – jaunosios kartos socializacijos fenomenas (XIX a. antroji pusė – XX a. pradžia), Vilnius 2006.
 
48.
Vasiliauskas R., Vaikų darbinio auklėjimo šaknys Lietuvos pedagogikos istorijoje, „Pedagogika ir psichologija” 1973, t. 12.
 
49.
Vasiliauskas R., Vaikų socializacijos pakopos lietuvių valstiečių šeimoje, Individo socializacija ir šeima, Vilnius, 1972.
 
50.
Vasiliauskas R., Vaikų moralinis auklėjimas ir skatinimas prie darbo Varėnos rajono valstiečių šeimoje, Dubičiai, Vilnius 1989.
 
51.
Vėlyvis P., Liaudies pedagogika Valkininkų apylinkėse, Kraštotyra, Vilnius 1967.
 
52.
Vyšniauskaitė A., Gamtojauta lietuvių liaudies pedagogikoje ir papročiuose, „Liaudies kultūra” 1996, nr 6.
 
53.
Vyšniauskaitė A. (red.), Lietuvių etnografi jos bruožai, Vilnius 1964.
 
54.
Vyšniauskaitė A., Vaikų auginimas XIX a. pabaigoje-XX a., Dubingiai, Vilnius 1971.
 
55.
Vitauskas A., Vaikų auginimas Padubysio valsčiuje, „Gimtasai kraštas” 1937, nr 2/4.
 
56.
Vitauskas A., Vaikų gimdymas ir auginimas Padubysio valsčiuje, „Gimtasai kraštas” 1937, nr 1.
 
eISSN:2300-5866
ISSN:2082-9019
Journals System - logo
Scroll to top